Atsimenu kaip kažkada seniai nuo žemės pakėliau akmenį ir jį padovanojau mylimam žmogui. Jie puoselėjo tą akmenį, rūpinosi juo – tarsi leido jam įprasminti mūsų jausmų gylį. Akmenys mane žavi tuo, kad juos galima pažinti, vertinti ir naudoti begale skirtingų būdų. Jie tarsi keisti tušti indai, prisipildantys žmogaus jausmų ir projekcijų. Mane žavi tam tikras konfliktas susikuriantis tarp objekto ir jam, per kalbą ir gestus, suteikiamų reikšmių.
Parodoje „Galvoju ir kliūnu“ eksponuojamose fotografijose vaizduojami paprasti dalykai: medis, akmuo, vanduo, šešėlis, šviesa, popierius ir pan. Nuotraukas ryškinau ir rėminau savo rankomis, dažnai palikdamas šių proceso pėdsakų, liudijančių apie mano žmogiškumą ir netobulumą. Vengiu kūrinius apkrauti intelektinėmis projekcijomis, tačiau iš šių darbų ar santykio su jais iškylančios laikinos istorijos man teikia džiaugsmo. Kokia laimė yra stebėti, kaip tokiu būdu besikurianti prasmė ateina ir išeina, paskui save palikdama tik objektą.
Sam Margevicius – amerikiečių menininkas, dirbantis su fotografijos medija ir už jos ribų. Jo kūryboje pagrindinis dėmesys skiriamas procesams, išryškinantiems idėjas, gimstančias dialoge su medžiagomis, aplinkomis ir auditorijomis. Pasitelkdamas netradicines kadravimo technikas, instaliaciją, performansą bei knygą kaip meno formą, menininkas suteikia fotografijoms naujų reikšmių ir kontekstų. Margevičiaus knygos yra įtrauktos į daugelio bibliotekų nuolatines kolekcijas, o tarp jų ir į tokias kaip Niujorko Metropoliteno meno muziejaus ir Modernaus meno muziejaus bibliotekos.
We are delighted to invite you to the last exhibition opening of this season. Join us on 26 September at 7 pm for Sam Margevicius exhibition 𝗧𝗛𝗜𝗡𝗞𝗜𝗡𝗚 𝗚𝗘𝗧𝗦 𝗠𝗘 𝗜𝗡 𝗧𝗥𝗢𝗨𝗕𝗟𝗘.
A long time ago I remember picking up a rock and giving it to someone I loved. They held onto the rock and cared for it, letting it soak up the significance of our affection. Rocks are fascinating because they can be known, appreciated, and used in innumerable ways. They are a kind of shifter, an empty vessel that takes on human projections. I am fascinated by this conflict between the object and the ideas we attach to them through language and gesture.
The photographs in “Thinking Gets Me In Trouble” are of simple things: wood, stone, water, shadow, light, paper, and so on. I have printed and framed the works by hand, often leaving traces of the process like an index of my humanity, my imperfections. I’m hesitant to burden the work with intellectual projections but delight in the ephemeral narratives that have emerged in relation to these works. What a joy, to watch such meaning come and go, leaving the object in its wake.