Kintai Arts / News / Soon in Kintai - Art Observatory on the shore of Curonian Lagoon !

05.24

What's new

Soon in Kintai - Art Observatory on the shore of Curonian Lagoon !

In April 2022, Boris Belchev, a representative of Kintai Arts and the Kintai community, together with the Norwegian partners "Biotope", visited the northernmost village of Vardø in Norway. This visit aimed to learn from good practices in building birdwarching structures that will be implemented in the framework of "Cultural Barn" project in Kintai.

 

By merging contemporary art practices and creative development of Kintai, the "Cultural Barn" project, funded by EEA and Norway grands aims to enrich the cultural resources of the Pomeranian region and to create a local cultural attraction point, connecting the community, nature and heritage with visiting artists, tourists and other cultural initiatives. One of the core missions of the Cultural Barn project in achieving these goals is to establish an Art Observatory on the shores of the Curonian Lagoon, which will not only become a unique place to observe the wildlife in the Pomeranian region, but it will also create a symbiosis between nature and art making. In cooperation with the Norwegian architects 'Biotope', who has a particular expertise in understanding nature and cultural interventions, a structure for birdwatching designed by these architects will be installed in Kintai, where people will observe flora and fauna, make art or simply enjoy nature on the shores of the bay.  

             Boris, a well known ornithologist and wildlife guide in the region, was unanimously chosen as the most suitable representative to explore the harsh Norwegian landscape. He agreed to share his experience and findings of this trip:

“Vardė miestelis, vos atvykus į to paties pavadinimo salą, pasitiko mus kontrastų kupinais vaizdais. Spalvoti mediniai nameliai išsimėtę salos uolėtose kalvose su vaizdu į Barenco jūrą, jų languose vidury dienos vis dar šviečia lemputės ar kalėdinės girliandos. Poliarinė naktis, trukusi beveik pusę metų, čia pasibaigė vos prieš kelias savaites ir, nors oro tempertūra kiek aukščiau nulio laipsnių, o pro debesis skverbiasi šildanti saulė, apie balandžio pabaigoje dar neišėjusią žiemą liudija aptirpusios sniego pusnys bei uždaryti nepravažiuojami kalnų keliai. Kaip didžiulės gniūžtės Vardės kalvų  viršūnėse pūpso trys dideli balti rutuliai, tai – gandais dėl jų paskirties apipinti Globus radarai, kuriuos administruoja Norvegijos gynybos ministerija ir čia įsteigta karinė bazė. Gatvėse gyventojų nesimato, sutikome vos vieną kitą. Kiemuose daug rakandų – sniego motociklai, žvejybos įrankiai ir kiti nelabai tvarkingai išmėtyti daiktai. Daug namų negyvenami, ar naudojami kaip vasarnamiai, dar daugiau pastatų griūvantys ar seniai matę remontą ir jų medinės sienos dėl atšiauraus vėjo ir drėgmės poveikio dailiai nušiurę atsilupusiais dažų gabalėliais. Dažniausiai tai raudona spalva dažyti namai, liudijantys, jog čia įsikūrusi sena žvejų gyvenvietė. Šalta Arkties vandenyno Barenco jūra turtinga žuvų ištekliais, tačiau dėl arktinių oro sąlygų žmonėms šiame regione niekada nebuvo lengva gyventi. Mums neįprastame tundros kraštovaizdyje tai buvo pirmasis panašumas su lietuvišku pamario kraštu – žmonės, gebantys įveikti gamtos iššūkius. Vėjų nugairintais veidais ir charakteriais. Santūrūs, iš išorės kartais atrodantys atšiaurūs, tačiau iš tiesų šilti ir visada bėdoje padedantys vieni kitiems. Istoriškai abiejų kraštų gyventojai dėl aplinkos, politinių ar ekonominių pokyčių patyrė ne vieną pakilimą ir nuosmukį. O paskutinį ypač didelį nuosmukį, nedarbo lygį ir emigraciją Vardė vietos bendruomenė išgyveno maždaug prieš dvidešimt metų, kai vyko pokyčiai žvejybos pramonėje, kuri buvo pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Krizės ištiktą gyvenvietę tada pamatė mūsų partneris Tormod Amundsen, pirmą kartą čia atvykęs. Architektas, gamtos fotografas ir paukščių stebėtojas Tormod Amundsen keliavo į visai šalia Vardės esančią Hornė (Hornøya) salą, kur ant uolų įsikūrusi šimtatūkstantinė laibasnapių bei storanapių narūnėlių, alkų, tripirščių kirų, įspūdingųjų mormonų bei kuoduotojų kormoranų kolonija, o slėniuose bei gretimoje Reinė (Reynøya) saloje peri kitų rūšių kirai ir dar kelios jūros paukščių rūšys. Iš Vardė nedideliu laivu atplaukti į Hornė salą užtrunka dešimt minučių. Jau prieplaukoje ant žemiausių uolų pasitinka visiškai nebaigštūs kuoduotieji kormoranai, kurie šiuo metu dėvi gražiausą savo plunksnų apdarą su vėjyje juokingai susišiaušusiu kuodu, žvelgia savo tamsiai smaragdinėmis akimis į mus, vos už metro stovinčius, priblokštus nuo čia pat stačias uolas aptūpusių paukščių vaizdo ir garsų. Triukšmingiausi – tripirščiai kirai, šaižiais balsais palydintys kiekvieną savo treptelėjimą ar pasisukimą lizduose ant siauriausių atbrailų. Virš kirų, kur tarp uolų yra dirvožemio, urvus išsirausę juose peri labai neįprastos išvaizdos stambiais oranžiniais snapais ir trikampio formos ornamentu  paryškintomis  akimis maži apvalūs mormonai. Savo partneriui jie dažnai rodo švelnumą trindamiesi, tarsi bučiuodamiesi, snapais, tačiau vieną akimirką mieli ir švelnūs, kitą jie jau gali aršiai keliese muštis gindami savo urvus nuo įsibrovėlių. Dar aukščiau klega ir vos išsitenka pingvinus primenantys judrūs narūnėliai bei ramesnės rūstokos išvaizdos alkos. Veiksmas ir garsas čia nenurimsta nei sekundei, nes vieni bando išsaugoti geresnę vietą ant uolos krašto, kiti atlieka poravimosi ritualus ir veja konkurentus nuo savo partnerių, kas kyla ir skrenda į jūrą žvejoti ar jau grįžta atgal, o kartais vos ne visus paukščius nuo uolų tarsi nupučia staiga danguje pasirodęs jūrinis erelis ar medžioklinis sakalas. Status, pažliugęs ir vietomis iki kelių pusnyse pažymėtas takas veda pro šį paukščių turgų į salos viršūnę, kur stovi švyturys, svarbus regiono laivybai ir priglaudžiantis į salą atvykstančius biologus, paukščių tyrėjus. Ši visos Skandinavijos mastu svarbi jūros paukščių apgyvendinta vieta mokslininkams buvo žinoma seniai, čia virš keturiasdešim metų kasmet vykdomos paukščių apskaitos ir įvairūs tyrimai, įsteigtas draustinis.

            Pakerėtas paukščių salos reginio, Tormod niekaip negalėjo atsistebėti, jog vietos gyventojams tai buvo įprasta ir, galima sakyti, visiškai neįdomu. Jam tuomet kilo idėja įrengti paukščių stebėtojams skirtas regyklas, pridengiančias nuo vietovei būdingų stiprių vėjų ir kritulių, kad daugiau gamtos mylėtojų norėtų aplankyti šį atokų kraštą, o didesnis turistų srautas padėtų Vardės žmonėms pragyventi kuriant apgyvendinimo, maitinimo ir kitas reikalingas paslaugas. Klausantis jo pasakojimo apie tai, mano mintys nejučia vis grįždavo į Lietuvos pamario regioną, kur žmonės gyvena su fantastiškais potvynio ir paukščių migracijos reiškiniais, tačiau yra tiek prie jų įpratę, kad dažnai net nevertina kaip savo krašto išskirtinumo, ypatingumo ir nemato, kokią naudą galėtų gauti vystydami su gamta harmoningai derančią veiklą vietoj to, kad laikytu trikdžiu užsiimti kokia nors populiaria ūkine veikla. Nuo Tormod idėjos iki pirmosios regyklos įrengimo praėjo keleri metai, kol projektas buvo pristatytas plačiau, gautas finansavimas ir surinkta statytojų komanda, kurią didžiąja dalimi sudarė vietos gyventojai. Regykla iškilo pietinėje salos dalyje, ramioje vietoje. Jos pagrindinė erdvė paaukštinta, apsaugota nuo vyraujančių vėjų ir pakankamai erdvi, kad ten būtų galima nakvoti. Šoninėje dalyje patogi niša sėdėjimui ir vieta užsikurti šildančią ugnį. Pirmoji regykla labai patiko Vardės bendruomenei, nes įrengta vaizdžioje vietoje ji  buvo atvira visiems, nebūtinai paukščių stebėtojams. Kad plačiau paskleisti žinią apie vykdomą veiklą ir pritraukti ne tik tarptautinę paukščių stebėtojų bendruomenę, bet ir apylinkių gyventojus, Tormod su savo “Biotope” komanda jau kitais metais suorganizavo pirmąjį Kirų festivalį (Gull fest), apėmusį menines, edukacines dirbtuves, idėjas generuojančius pokalbius, paukščių stebėjimą bei kirų žiedavimą. Renginys sulaukė neregėtos sėkmės. Sekančiais metais ne visi norintys į jį atvykti galėjo surasti vietą nakvynei, o žinia apie šalia Vardės esančią paukščių salą ir unikalias Biotope regyklas pasklido plačiai. Vietos bendruomenė pageidavo daugiau tokių regyklų ir prisidėjo net prie kelių jų įrengimo. Per dešimtmetį” Biotope” pastatė aštuoniolika išskirtinio dizaino ir funkcionalumo statinių bei pritraukė didelius lankytojų srautus visame Varanger regione. Vardė miestelis atsigavo, dabar jame matyti nemažai sklypų su pradėtomis statybomis, yra viešbučių, restoranų, kino salė, miestą daug kur puošia menininkų piešiniai bei skulptūros. O bendradarbiaujant su vietos bendruomene “Biotope” toliau rengia projektus, darniai sujungsiančius gamtos ir žmonių poreikius.

            Aplankėme keletą regyklų Vardė ir Vadsė (Vadsø) apylinkėse. Visas jas sieja iš pažiūros paprastos konstrukcijos, elegantiškas dizainas, gebėjimas susilieti su aplinka ar kaip tik tapti gražią vietovę paryškinančiu akcentu. Vis tik svarbiausia, kas krinta į akį, tai jų funkcionalus išplanavimas, sukuriantis jaukias erdves, kurios, net būdamos atviros, apsaugo nuo nepalankių oro sąlygų, suteikia prieglobstį ir galimybę žvalgytis aplink, pasišildyti prie ugnies ar jaukiai su kompanija pavalgyti. Kiekviena skirtinga pagal jų paskirties tikslus, tuo pačius visos panašios pagal “Biotope” kūrybinį braižą.  

            Jau šią vasarą “Kultūros skūnės” projekto partneriai norvegai  iš įmonės “Biotope” planuoja atvykti į Kintus kur, pasitelkiant vietos meistrus, bus statoma pirmoji , unikali regykla, pritaikyta prie lietuviško kraštovaizdžio, Kintų miestelio ir bendruomenės poreikių.