Julija Jauniuvienė žinoma kaip įvairių rankdarbių kūrėja. Bet šiaudiniai sodai sulaukė itin didelio dėmesio. Kurdama tautodailininkė stengiasi nieko nekopijuoti, o susitelkti į individualią kūrybą. Julijos darbai eksponuojami muziejuose, su darbais ji dalyvauja įvairiose parodose bei veda edukacijas. Šiaudų vėrimas reikalauja geležinės kantrybės, reikia turėti erdvinį mąstymą, matematinį tikslumą ir žinoti kada tinkamiausias laikas šiaudus paruošti.
Šiaudinių sodų vėrimas – tradicinis namų dekoro elementas. Senovėje sodas atliko ne tik puošiamąją funkciją, bet ir reikšdavo namų gyvybę. Tradiciškai šiaudinius sodus dovanodavo per vestuves, mažą sodelį kabindavo virš kūdikio lovelės, per Kalėdas ar Velykas kabindavo virš vaišių stalo.
Sodų vėrimas – viena įspūdingiausių lietuvių paprotinės dekoratyvinės dailės rūšių, turinti sakralią, magišką prasmę. Ji palyginti mažai ištyrinėta. Šiaudiniai sodai – trapūs kūriniai, todėl jų nedaug iki mūsų dienų išlikę. Tiksliai nežinoma ir pavadinimo kilmė. Dalis etnografų spėja, kad jie taip pavadinti, pabrėžiant tarsi iš tuštumos ir chaoso žmogaus rankomis kuriamą grožį ir harmoniją, lyg iš augalų kuriamą sodą prie namų. Šiaudiniai sodai veriami iš trikampių ir kvadratų, o tai irgi turi tam tikrą prasmę. Trikampiai senosiose kultūrose simbolizavo dvasią, o kvadratai – materiją.