Maria Chiara Calvani meninių tyrimų pagrindas – santykis su kitoniškumu, naratyvine dimensija, kylančia iš žmonių, kuriuos ji įtraukia į savo projektus ir kuriems patiki svarbų istorijų saugotojų vaidmenį, susijusį su jų skirtingomis kultūrinėmis nuostatomis, prisiminimais, patirtimi ir tyrinėjimas. Menininkė daugiausia dirba su instaliacijomis, vaizdo įrašais ir performansais specifiniuose kontekstuose ir kitose šiuolaikinio meno praktikose, įtraukiant vietines miesto ar kitų teritorijų bendruomenes.

Pastaruoju metu jos meniniai tyrimai sutelkti į įvairias ritualų formas egzistuojančias skirtingose kultūrose bei tarp jų glūdinčius bendrus elementus, aptinkamus skirtingų  kultūrų apeigose. Jos meniniai tyrimai sutelkti ypač į liaudies elementus (legendas, pasakojimus, liaudies eilėraščius, papročius, menus ir amatus) ir į tai, kas lieka iš šios vaizduotės, kasdieniniame gyvenime.

Rezidencijos metu menininkė įgyvendino tęstinį projektą ‚Hamakas ir dainų eilės‘, kurio tikslas – kviesti vietinę Kintų bendruomenę prisijungti prie šio proceso, prisidedant prie hamako kūrimo darbų. Mezgimas kartu, bendruomenėje, sukuria aplinką dalinimuisi – ar tai bebūtų kultūrinis vietos paveldas, dainos, mezgimo technikos, ar asmeninės mezgėjų istorijos. 20 dienų praleidusi Kintuose, menininkė kas dieną išsirinkdavo vietą Kintų viešose erdvėse, kuriose ji susipažindavo tiek su vietiniais gyventojais ir tiek su keliautojais.

Įgyvendinus šį projektą Italijoje, Kroatijoje, Ukrainoje, Montenegro, Bulgarijoje, Rumunijoje, o dabar ir Lietuvoje – per kolektyvinio hamako kūrimą, Maria Chiara renka ir archyvuoja senąsias kiekvienos šių kultūrų dainas, bylojančias apie karą, meilę, laimę, gimtosios žemės palikimą ir pan.