Živilė Minkutė IŠKELTOS NE KOVAI

Šį kartą vėliavas kelia menininkė Živilė Minkutė. Tai vėliavos, kurios vietoj triumfo, pergalės ar kovos šlovės skelbia taikos su savimi laiką. Per dažnai pamirštame švęsti „lėtos natūros“ dalykus. Mūsų didingumo suvokimas visada momentinis, šlovinantis pergalę, didingumą, svarbą. Tačiau tiesa ta, kad daugybė „lėtinių“ dalykų gyvenime yra daug svarbesni nei momentinė didybė.
Spalvoti simboliais aplikuoti audiniai plazda kaip vidinio susitaikymo ir meilės sau manifestas.

Vėliavos nuo seniausių laikų buvo naudojamos tiek karo lauke, tiek ir taikos ar bendruomenės tapatybės simbolikoje. Nuo karalysčių ir tautų iki religinių bendruomenių bei socialinių judėjimų – vėliavos įkūnijo kolektyvinę tapatybę ir bendrus siekius. Živilė Minkutė randa naują vėliavų panaudą – asmeninės kelionės, vidinio taikumo ir supratimo simbolių įvietinimui.

Kūriniai sukurti iš antrinio panaudojimo tekstilės, taip kūrybos procesą tapatinant nagrinėjamai temai. Pačios kūrėjos sukurtos išteklių ribos ne tik skatina kurti ne idealizuotą viziją, o dar kartą mokytis priimti atsitiktinumo duotybę. Ribos čia tampa ne tiek ribojančios, kiek papildančios kurinio koncepciją, o atsisakymas iki detalių kontroliuoti galimą rezultatą atspindi priėmimą ir susitaikymą su aplinka bei savimi.

Šioje parodoje Živilė Minkutė pristato šiuolaikinio meno kūrinius – vėliavas, kurios atspindi vidinę kelionę į taiką su savimi. Vėliavos simbolizuoja kvietimą ne kovoti, ne keisti ar nugalėti, bet priimti. Tai ramus priėjimas prie susivokimo, kad ne visos sienos turi būti išgriautos, ne visi kalnai – įkopti. Ši kūrinių serija yra pasiryžimo ženklas – supratimo, kad vertingiausias kelias į džiaugsmą nėra nuolatinė kova, bet gebėjimas priimti gyvenimo ribotumus ir atrasti grožį ten, kur iš pradžių matome kliūtis.
Kai nustoji kovoti su nepajudinamosiomis sienomis, jos tampa ne kliūtimis, o užuovėjomis. Ši taika su savimi gimsta ne iš pasiekimų, o iš meilės sau – iš suvokimo, kad pakankamumas ateina ne iš išorinių pergalių, bet iš vidinio susitaikymo ir priėmimo.

Apie autorę:

Živilė Minkutė – tarpdisciplininio meno kūrėja, savo kūrybinį kelią pradėjusi grafikos srityje, šiuo metu dirbanti su įvairiomis medijomis, jungiančiomis šiuolaikinio meno ir dizaino laukus. Gimė ir augo Šiauliuose, studijavo Vilniaus dailės akademijoje, metus stažavosi Metz menų mokykloje, Prancūzijoje. Šiuo metu aktyviai dalyvauja meno lauke – rengia parodas Lietuvoje ir užsienyje.

Pagrindinis menininkės domėjimosi laukas – sąryšiai savastyje ir su aplinka. Šios temos plačiau atsiskleidžia asmeniniuose projektuose, virtusiuose personalinėmis parodomis, tokiose kaip: „Jungtys“ – apie mums artimus ir mūsų pasaulį apibrėžiančius žmones; „Nertis iš kailio“ – pristatantis sąryšio su savo kūnu paieškas, pabrėžiant jį kaip neišvengiamybę; ir pastarasis, šiuo metu pristatomas „Iškeltos ne kovai“ – taikos vėliavų pavidalu atspindintis ryšio su tikrąja savastimi siekį. O ir anksčiau minėtos dizaino apraiškos kūriniuose taip pat papildo sąryšių paieškos motyvą, kviesdamos žiūrovą ne tik stebėti, bet ir liesti, naudoti(s) – taip kuriant asmeninį ryšį.

EN

„RAISED NOT FOR BATTLE”

This time, the flags are raised by artist Živilė Minkutė. These are flags that, instead of proclaiming triumph, victory, or the glory of battle, announce a time of peace with oneself. Too often, we forget to celebrate things of a „slow nature.” Our perception of greatness is always momentary, such as glorifying victory, grandeur, and significance. However, the truth is that many „slow” things in life are far more important than fleeting magnificence.

Fabrics adorned with colorful symbols flutter as a manifesto of inner reconciliation and self-love.

Since ancient times, flags have been used both on the battlefield and as symbols of peace or community identity. From kingdoms and nations to religious communities and social movements, flags have embodied collective identity and shared aspirations. Živilė Minkutė discovers a new use for flags—anchoring them as symbols of personal journeys, inner peace, and understanding.
These artworks are created from repurposed textiles, aligning the creative process with the theme being explored. The self-imposed material limitations do not push towards an idealized vision but instead encourage an acceptance of chance. Here, constraints are not restrictive but rather enrich the artwork’s concept, while the refusal to control every detail of the final outcome reflects a deeper acceptance—of both the surrounding world and oneself.

In this exhibition, Živilė Minkutė presents contemporary art pieces—flags that reflect an inner journey toward peace with oneself. These flags serve as an invitation—not to fight, change, or conquer, but to accept. It is a quiet approach to realization: not all walls must be torn down, not all mountains need to be climbed. This series of works stands as a sign of commitment—an understanding that the most valuable path to joy is not an endless struggle but the ability to embrace life’s limitations and discover beauty where obstacles once seemed to stand.

About artist:

Živilė Minkutė is an interdisciplinary artist who started her artist’s career in the field of printmaking and now works with various media that bridge contemporary art and design. Born and raised in Šiauliai, she studied at the Vilnius Academy of Arts and completed a year-long internship at the Metz School of Art in France. She is actively involved in the art scene, regularly exhibiting her work in Lithuania and abroad.

The main focus of the artist’s practice revolves around connections—both within oneself and with the surrounding environment. These themes are explored in her personal projects, which have developed into solo exhibitions, such as Connections—a reflection on the people who define our world and hold significance in our lives; Shedding One’s Skin—an exploration of the relationship with one’s own body, emphasizing it as an inevitability; and her latest project, currently on display, Raised Not for Battle—a series of peace flags symbolizing the pursuit of a deeper connection with one’s true self. Additionally, design elements present in her works reinforce this theme of connection, inviting viewers not only to observe but also to touch and engage, thus fostering a more personal interaction.

Kintai Arts veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.