Programa „Pirmosios“ pristato tris naujai restauruotus dokumentinius filmus, kurtus moterų režisierių: Antaninos Pavlovos, Dianos Matuzevičienės kartu su Kornelijumi Matuzevičiumi ir Janinos Lapinskaitės. Dr. Linos Kaminskaitės kuruotos programos filmai atsiskleidžia savitomis temomis, skirtingais dokumentinio kino žanrais ir estetinėmis priemonėmis. A. Pavlovos stebimoji dokumentika „Charakterio gimimas“ (1967 m.) fiksuoja vaikų kasdienybę darželyje. D. ir K. Matuzevičių „Šičionykštė“ (2001 m.) gilinasi į hibridinę Klaipėdos krašto gyventojos Hildos Spalvienės tapatybę. J. Lapinskaitės „Venera su katinu“ (1997 m.) pasiūlo tris pozuotojų portretus, kuriuose skleidžiasi skirtingos gyvenimo patirtys ir kūnai.
Susitikime Kintų meno rezidencijos galerijoje 𝗿𝘂𝗴𝗽𝗷𝘂̄𝗰̌𝗶𝗼 𝟮𝟯 𝗱. 𝟭𝟲 𝘃𝗮𝗹.!
𝗔𝗽𝗶𝗲 𝗳𝗶𝗹𝗺𝘂𝘀:
𝘾𝙝𝙖𝙧𝙖𝙠𝙩𝙚𝙧𝙞𝙤 𝙜𝙞𝙢𝙞𝙢𝙖𝙨 | 𝗿𝗲𝘇̌. 𝗔𝗻𝘁𝗮𝗻𝗶𝗻𝗮 𝗣𝗮𝘃𝗹𝗼𝘃𝗮 | 𝗟𝗶𝗲𝘁𝘂𝘃𝗼𝘀 𝗦𝗦𝗥, 𝟭𝟵𝟲𝟳, 𝟭𝟬 𝗺𝗶𝗻.
Ankstyvą rytą, už rankų atlydimi tėvų, vaikai ima rinktis į darželį. Veiklos mažiesiems čia netrūksta – prižiūrimi darželio darbuotojų jie sportuoja, tikrinasi sveikatą, šoka, dainuoja, žaidžia; pietūs ir miego metas taip pat nelieka pamiršti. Nepaisant visiems bendrų veiklų ir kadre nuolat matomos vaikų gausos, po truputį ima atsiskleisti skirtingi vaikų charakteriai ir interesai – nuo uždarų jautruolių, iki kompanijos sielų ir miegoti nenusiteikusių neklaužadų, nuo susižavėjusių medicina iki susidomėjusių kirpėjo amatu. Visi jie – individai, ir kiekvieną jų pastebi tyliai sekanti kamera.
Š𝙞𝙘̌𝙞𝙤𝙣𝙮𝙠𝙨̌𝙩𝙚̇ | 𝗿𝗲𝘇̌. 𝗗𝗶𝗮𝗻𝗮 𝗶𝗿 𝗞𝗼𝗿𝗻𝗲𝗹𝗶𝗷𝘂𝘀 𝗠𝗮𝘁𝘂𝘇𝗲𝘃𝗶𝗰̌𝗶𝗮𝗶 | 𝗟𝗶𝗲𝘁𝘂𝘃𝗮, 𝟮𝟬𝟬𝟭, 𝟮𝟲 𝗺𝗶𝗻.
Šakininkų kaimo gyventoja Hilda Spalvienė – Klaipėdos krašto vokietė. Cigaretę su kandikliu traukianti nuotaikinga senolė prisimena savo gyvenimą: prieš karą ji su vyru spėjo pagyventi Vokietijoje, po karo buvo ištremta į Sibirą. Vėliau vėl galėjo išvykti gyventi į Vokietiją, bet sugrįžo atgal į Šakininkus – į savo tėvų žemes. Nors filmo centre – Hildos istorija, kartu jis subtiliai kviečia apsvarstyti Klaipėdos krašto gyventojų daugiatautiškumo ir tautinės tapatybės klausimus. Lietuviško kaimo vaizdas – skurdus, tačiausu akcentu lietuviškai kalbanti Hilda užsispyrusiai save vadina „šičioniške“: ji čia gimė, čia yra pasiruošusi praleisti ir paskutines savo dienas.
𝙑𝙚𝙣𝙚𝙧𝙖 𝙨𝙪 𝙠𝙖𝙩𝙞𝙣𝙪 | 𝗿𝗲𝘇̌. 𝗝𝗮𝗻𝗶𝗻𝗮 𝗟𝗮𝗽𝗶𝗻𝘀𝗸𝗮𝗶𝘁𝗲̇ | 𝗟𝗶𝗲𝘁𝘂𝘃𝗮, 𝟭𝟵𝟵𝟳, 𝟮𝟰 𝗺𝗶𝗻.
Nadia, Teresė ir Ramutė – trys šio dokumentinio filmo herojės. Nors moterys labai skirtingos, jas vienija aplinkiniams neįprastas darbas – jau ne vieną dešimtmetį pragyvenimui jos užsidirba pozuodamos dailininkams. Režisierei Janinai Lapinskaitei svarbi ne egzotiška profesija, o istorijos, laikui bėgant paženklinusios jau nebejaunus šių moterų kūnus. Filmo herojės atvirai pasakoja apie savo darbo pasirinkimą, spalvingą, nors ir nelengvą praeitį, ir ne ką mažiau sudėtingą dabartį –prieš kamerą jos apnuogina ne tik savo kūnus, bet ir sielas.
