Erdvėje mėtosi puodynės, bareljefai, piešiniai, susiformavęs altorėlio rėmas. Per ausines girdisi tekstas, daina be pritarimo. Lyg būtų kas „prasinešęs“, bet ne nusiaubęs, o suradęs, ką garbinti, kam pasiduoti. Parodoje pinasi primityvios, plikos bei ornamentuotos formos, atpažįstama buitis ir sakralumas. Kas dedasi, kai norisi tilpti, su(si)talpinti save į talpą, puodynę, gralį, pačiai tapti talpa, kurioje visa supasi, tiki, miršta, keliasi ir išsipila.
Pirmą kartą paroda rodyta 2024 m. rugsėjį „Verpėjų” kuruojamoje Marcinkonių traukinių stoties galerijoje.
Apie menininkę:
Kristina Žalytė (gim.1993) – tarpdisciplininė menininkė, 2017 m. baigė tapybos ir grafikos bakalauro (turi garbės laipsnį) studijas Glazgo menų mokykloje, Jungtinėje Karalystėje, taip pat 2024 m. amatų mokykloje „Sodžiaus meistrai“ įgijo staliaus-dailidės profesinę kvalifikaciją. 2024 m. skirta Lietuvos kultūros tarybos stipendija.
Menininkė tyrinėja santykį tarp įgūdžio ir spontaniškumo, ieško sąveikos taškų tarp amato, dizaino, funkcijos ir konceptualaus šiuolaikinio meno. Ją domina individo ryšys su kolektyvine atmintimi, buities sakralumu, taip pat pažeidžiamumas, širdgėla bei kasdienybės pranašystės. Menininkė kuria pasitelkdama keramiką, tapybą, medį, piešinį, performatyvų meną, vokalą bei tekstą. Šiuo metu K. Žalytės kūryboje dominuoja surežisuotos archeologijos, radinio temos, menininkė kuria remdamasi etnografijos, liaudies amatų nuorodomis, derina jas su šiuolaikinio žmogaus pajauta. K. Žalytės piešiniuose, tapybos darbuose vyrauja ekspresyvūs, dažnai autobiografiniai motyvai, siužetai neretai kartojasi, taip kurdami visa apimantį individo mitą.
Fotografijos: Gediminas Sass
EN
You can find pots, bas-reliefs, drawings and a frame of an altar lying about in the space. A song without an accompaniment can be heard through the headphones. It is as if someone has „swept through”, but did not destroy, rather found something to worship, something to surrender to. Bare shapes find their place with the ornamented ones; the sacred finds the domestic, the mundane. It is what happens when one wants to fit, to contain oneself in a vessel, a pot, a grail, to become a vessel from which everything swings, believes, dies, rises and spills.
The show was first exhibited in September 2024 at Marcinkonys station gallery curated by „Verpėjos”.
About artist:
Kristina Žalytė is an interdisciplinary artist based in Vilnius. She got her BA(Hons) in Painting and Printmaking at The Glasgow School of Art and studied carpentry and woodworking in „Sodžiaus meistrai” trade school in Lithuania. In 2024 she got an artist grant from The Lithuanian Council for Culture.
With her work Žalytė explores the relationship between skill and spontaneity, as well as the connections between craft, design, functionality and contemporary art. She is interested in the sanctity of the domestic and the individual’s bond with the collective memory together with vulnerability, performativity, heartache and prophecies of every day. Currently Žalytė’s work is dominated by notions of staged archeology and folk-art references that are intertwined with the perceptions of a contemporary person. Žalytė’s drawings and paintings are full of expressive, often autobiographical motifs; the storylines are often repeated therefore creating an overlying mythos of an individual.
Kintai Arts veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
