Tarptautinis senosios muzikos ansamblis „Canto Fiorito“:
Renata Dubinskaitė (mecosopranas)
Josue Melendez (kornetas, Meksija-Šveicarija)
Davide Pozzi (klavesinas, Ukraina-Šveicarija)
Rodrigo Calveyra (kornetas, išilginė fleita, meno vadovas, Brazilija-Prancūzija)
PROGRAMA
Tarquinio Merula (1595–1665) kūriniai:
Beatus vir / „Laimingas, kas Viešpaties pagarbiai bijo“
La Treccha
Chi vuol ch’io m’innamori / „Kas nori, kad aš įsimylėčiau“
Cantate, jubilate / „Giedokite, šlovinkite“
Canzona
La Ruggiera
Hor ch’è tempo di dormire / „Dabar laikas miegoti“
Ballo detto Gennaro
Gaudeamus omnes / „Džiaukimės visi“
Sonata cromatica
Ciaccona
Su la cetra amorosa / „Grodamas meilės lyra“
Folle è ben che si crede / „Beprotis yra tas, kuris tiki“
Vazų dinastijos valdomai Lietuvos ir Lenkijos valstybei XVII a. pirma pusė buvo išskirtinis kultūros klestėjimo laikotarpis – daugybė visoje Europoje žinomų muzikos meistrų užėmė aukščiausias pareigas Lietuvos ir Lenkijos muzikos pasaulyje. Italų kompozitorius, vargonininkas ir smuikininkas Tarquinio Merula (1595–1665) buvo ko gero garsiausias ir įtakingiausias tarp šių meistrų. 1621–1626 m. jis dirbo valdovų rūmų ir bažnyčios vargonininku Žygimanto Vazos dvare. Iš karto po to T. Merula grįžo į Kremoną užimti garbingą maestro di capella vietą Kremonos katedroje.
Pasak kai kurių muzikologų ir ankstyvojo Baroko ekspertų, T. Merula atliko reikšmingą vaidmenį sukuriant daugelį ankstyvųjų Baroko muzikos formų, kurios galutinai susiformavo brandžiojo Baroko epochoje: kantata, arija, bažnytinė ir kamerinė sonata, variacijos ostinatinio boso pagrindu, simfonija.
Šioje programoje skamba arijos ir madrigalai vienam-trims balsams bei instrumentinės kanconos dviem balsams, įskaitant ir populiariausias, labiausiai klausytojų mėgstamas T. Merulos kompozicijas.
KŪRINIŲ VERTIMAI
Beatus vir / „Laimingas, kas Viešpaties pagarbiai bijo“
Laimingas, kas Viešpaties pagarbiai bijo, kas nuoširdžiai vykdo jo įsakymus. Jo palikuonys bus galingi, palaiminta dorųjų karta.
Chi vuol ch’io m’innamori / „Kas nori, kad aš įsimylėčiau“
Kas nori, kad aš įsimylėčiau, bent jau pasakykite, ką? Gal gražiausią iš visų gyvų gėlių, tačiau kas yra gėlė? Gal degančias akis, kurios tuoj užges? Deja, mirtis žudo mūsų gyvybę kiekvieną sekundę. Šiandien mes juokiamės, bet rytoj verksime.
Cantate, jubilate / „Giedokite, šlovinkite“
Giedokite, šlovinkite, džiaukitės, muzikuokite, aleliuja! Šlovė Dievui Tėvui, kuris mus sukūrė, šlovė Sūnui, kuris mus atpirko, šlovė Šventajai Dvasiai, kuri mus pašventino, aleliuja!
Hor ch’è tempo di dormire / „Dabar laikas miegoti“
Miegoki, mano sūnau, neverki, nes dar ateis laikas verkti, dainuoju tau lopšinę, dabar miegoki. Gerki mano pieną, nes ateis laikas, kai tave girdys perrūgusiu vynu, neverk, nes ateis laikas, kai garsiai šauksiesi savo Tėvo nuo kryžiaus. Ilsink savo rankeles ir kojytes, nes ateis laikas, kai jas pervers vinys, ir tavo nuostabus veidelis bus kruvinai subraižytas erškėčių. Miegoki, mano meile, mano Išganytojau, vėliau mes susitiksime rojuje. O aš nesumerksiu savo akių, kol mano vaikelis miegos.
Gaudeamus omnes / „Džiaukimės visi“
Džiaukimės visi Viešpačiu, švęsdami šventę, pagerbdami šventą Benediktą kartu su džiūgaujančiais angelais, šlovinančiais Dievo Sūnų, aleliuja!
Su la cetra amorosa / „Grodamas meilės lyra“
Maniau, kad daugiau niekada nebedainuosiu grodamas meilės lyra, nes mano iškankinta siela nori vien dūsauti ir raudoti, bet štai meilė ir vėl mane šaukia. Aš, nelaimingas įsimylėjėlis, nemaniau, kad turėsiu susirinkti savo atšalusius pelenus iš meilės kapo ir iš naujo šlovinti mane nužudžiusį priešą. Jei tu ir vėl nori mane perverti savo žiauria strėle, Amūre, bent jau padaryk taip, kad ir ji patirtų tokias pačias žaizdas. Ir jei nori, kad dainuočiau apie naują aistrą ir dievišką grožį, tai apvainikuok mane nemirtingumu, nes aš čiulbėsiu gražiau už nuostabiausius paukščius.
Folle è ben che si crede / „Beprotis yra tas, kuris tiki“
Beprotis yra tas, kuris tiki, kad galėtų saldžiais liežuvavimais arba išdidžiais grasinimais atitolinti mane nuo mano mylimojo. Tegu jis nemano, kad mano įkalinta siela trokšta išsilaisvinimo – tegu jie sako, ką nori, tegu kalba tas, kuris iš tiesų žino. Net jei mirtis atimtų iš manęs gyvybę, ji neatlaisvintų mano brangiausių meilės pančių – tegu jie sako, ką nori, tegu kalba tas, kuris iš tiesų žino.
