DABARTIES REZONANSAI

Žibuoklė Martinaitytė – „Sielunmaisema“ (III dalis „Vasara“) (2019)

Sielunmaisema, išvertus iš suomių kalbos, reiškia „sielos peizažą“. Tai kraštovaizdis, atpažįstamas ne racionaliai, bet kūniškai – tarsi taikant tiesiai į krūtinės centrą. Trečioji ciklo dalis „Vasara“ subtiliai atliepia atminties ir dabarties santykį. Muzikoje laikas lėtėja, faktūros pulsuoja beveik nepastebimais virpesiais, o garsinė erdvė tampa kontempliatyvia, vidine topografija.

Žibuoklės Martinaitytės kūriniai skambėjo Lietuvoje, Ukrainoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, JAV. Autoriniai koncertai buvo surengti Kauno M. K. Čiurlionio nacionaliniame muziejuje (2001), Vilniaus Muzikos ir meno bibliotekoje (2001), Mills College, Oaklande (JAV, 2002).

Kompozitorė daugiausia kuria kamerinių žanrų muziką, ypač mėgsta netradicinius žemų instrumentų tembrų derinius (tokius kaip 3 trombonai ir tūba ar 2 kontrabosai ir vargonai, ir pan.). Jos muzikai būdingas teatrališkumas, koncertiškumas, asociatyvi, erdviškumo pojūtį teikianti atmosfera. Dažnai išnaudojamos kraštutinės techninės instrumentų galimybės, atskiriems atlikėjams tenka efektingų virtuozinių solo epizodų, nevengiama ekspresyvaus, netgi agresyvaus skambesio.

„Sunku kalbėti apie garsus. Lengviau klausytis jų ar žaisti jais kuriant. Tačiau muzika man niekuomet nebuvo žaidimas. Garsuose ieškau paslėptos prasmės, glūdinčios kiekviename šios visatos atome. Kiekvienu kūriniu noriu užduoti egzistenciškai svarbų klausimą ir atsakyti į jį. Kūrinys – tarsi būsena, kuri keičia, transformuoja ir patį autorių, ir klausytojus“, – sako kompozitorė.

///

che ali – „Mirror“ (2025)

„Mirror“ – kūrinys smuikui solo ir kameriniam orkestrui, įkvėptas poetės Ritos Dove tekstų. Čia autorefleksija materializuojasi pokalbyje tarp solisto ir orkestro: garsas tampa atspindžiu, o atspindys – transformuota garsine tikrove. Kūrinyje išryškėja asketiška tembrinė kalba, subtilūs rezonansai ir trapūs dinaminiai lūžiai, leidžiantys muzikai funkcionuoti kaip nuolat kintantis akustinis veidrodis.

che ali (jis / jie) – Niujorke gyvenantis eksperimentinio ir tarpdisciplininio meno kūrėjas, kurio praktika apima kompoziciją, atlikimą ir performatyviąsias meno formas. Savo kūryboje che veikia tiek kaip smuikininkas, tiek kaip kompozitorius, integruodamas objektus, balsą, judesį ir poetinį tekstą į išplėstą muzikinę kalbą.

che kūryboje nagrinėjamos atminties, vietos ir kasdienybės temos, o žmogiškumo samprata tyrinėjama somatiškai – per kūno, garso ir erdvės sąveiką, dialoge su konceptualia ir poetine refleksija. Ypatingas dėmesys skiriamas tembriniams niuansams, rezonansui, introspekcijai ir asketiškai garsinei estetikai. Šios idėjos plėtojamos tiek improvizacinėse praktikose, tiek akustiniuose ir elektroakustiniuose kontekstuose.

che yra įgijęs smuiko atlikimo bakalauro laipsnį Bostono konservatorijoje (Berklee) ir šiuo metu studijuoja kompozicijos doktorantūroje (DMA) Kolumbijos universitete, kur dirbo su Marcosu Balteriu, George’u Lewisu, Zosha Di Castri ir Georgu Friedrichu Haasu.

///

Emre Şener – „Southward“ (2025)

Kompozicija atliepia eilėraščio eilutes, parašytas paauglystėje. Tai tarsi intuityviai juntama kryptis, menamas dreifavimas įsivaizduojamos jūros link:

kol vieną naktį, sapnuojant,
išgirsti vos juntamą šauksmą,
kurį, rodos, atpažįsti iš praeities.

Emre Şener – tarptautinį pripažinimą pelnęs turkų kompozitorius ir dirigentas, aktyviai veikiantis koncertinės muzikos, eksperimentinio teatro ir kino muzikos srityse. Jo kompozicijas atlieka ryškiausi šiuolaikinės muzikos ansambliai, tarp jų – „Ensemble Musikfabrik“, „Ensemble Dal Niente“ ir „International Contemporary Ensemble“.

Jis yra vienas iš „London Contemporary Soloists“ įkūrėjų, šio kolektyvo meno vadovas ir dirigentas. Per tris koncertų sezonus ansamblis pristatė daugiau nei trisdešimt pasaulinių premjerų. Şener Koncertas altui pradėjo 2024/25 m. „Gedik Philharmonic“ sezoną Süreyya operos rūmuose, o 2026 m. vasarą Turkijos nacionalinis jaunimo orkestras su jo nauju orkestriniu kūriniu koncertuos Turkijoje ir Europoje.

Şener baigė Karališkąją muzikos akademiją (Royal Academy of Music) aukščiausiu įvertinimu ir šiuo metu, būdamas „Promising Turks Fund“ bei Igorio Stravinskio fondo stipendijų laureatas, studijuoja magistrantūroje Niujorko „Juilliard School“.

///

Kristupas Bubnelis – „Substantia ferruginea“ (2025)

Šis kūrinys – lygiosios darnos (just intonation) principų studija. Tembriniai sluoksniai čia skleidžiasi tiek šalto metališkumo (ferum, lot. geležis), tiek dramatiško intensyvumo būsenomis. Pavadinimas nurodo į smegenų audinį – substantia ferruginea – ir virsta metafora garsinei medžiagai, atsiskleidžiančiai rezonansų, mikrointervalinių įtampų ir faktūrinių virsmų dramaturgijos pavidalu.

Kristupas Bubnelis – lietuvių kompozitorius, gyvenantis ir kuriantis Niujorke. Jo muzika apibūdinama kaip „ryžtinga ir nepriklausoma, sukelianti betarpišką estetinį poveikį“ (Bernhard Uske, „Frankfurter Rundschau“). Kūryboje dera struktūrinis preciziškumas, mikrotoninė ir spektrinė logika, poetiškos garsinės faktūros bei konceptualus mąstymas.

Jo kūriniai skamba prestižiniuose tarptautiniuose festivaliuose ir koncertų salėse Europoje, Šiaurės Amerikoje bei Azijoje. Kompozitoriaus muziką yra atlikę tokie kolektyvai kaip „Ensemble Modern“ (Vokietija), „Wet Ink Ensemble“ (JAV), „Quasar Saxophone Quartet“ (Kanada), „Caput Ensemble“ (Islandija), „International Contemporary Ensemble“ (JAV) ir kiti.

Šiuo metu K. Bubnelis studijuoja Kolumbijos universiteto muzikos kompozicijos doktorantūroje, kur studijuoja Georgo Friedricho Haaso, Marcoso Balterio ir Zosha‘os Di Castri klasėse. 2020 m. baigė magistrantūros studijas Londono Karališkojoje muzikos akademijoje (Royal Academy of Music), Rubenso Askenaro ir Edmundo Finniso klasėse, pelnydamas aukščiausią įvertinimą ir „DipRAM“ apdovanojimą. Bakalauro studijas baigė toje pačioje institucijoje Christopherio Austino klasėje.

Jo kūriniai pristatyti tarptautiniuose forumuose, tarp jų – „Lucerne Festival Academy“ (Šveicarija), „IYCA Ticino“ (Šveicarija), „ISCM World New Music Days“ (Farerų salos), „Baltic Music Days“ (Latvija), „California Festival“ (JAV), Tarptautiniame Krokuvos kompozitorių festivalyje (Lenkija), „Crossroads“ (Austrija) ir kt.

///

Cem Güven – „Glass Frog“ (2025)

Kūrinys inspiruotas skaidrios stiklo varlės fenomeno – gyvio, gebančio tapti beveik nematomu. Kompozicija reflektuoja išlikimo per nepastebimumą strategiją: garsinė medžiaga balansuoja tarp girdimumo ir tylos ribų. Minimalūs judesiai, subtilūs dinaminiai niuansai ir išretinta faktūra kuria įtampą, kurioje pats buvimas tampa trapia, kone laikina būsena.

Cem Güven – turkų kompozitorius, dirbantis akustinės ir elektroninės muzikos srityse. Jo kūrybai būdingas tembrinis jautrumas ir struktūrinis aiškumas, jungiantis šiuolaikinės orkestrinės kalbos ir eksperimentinių garso praktikų elementus.

Jis baigė bakalauro studijas „The Juilliard School“, magistro – Londono Karališkojoje muzikos akademijoje (Royal Academy of Music), o šiuo metu Niujorke tęsia kompozicijos doktorantūros (DMA) studijas Kolumbijos universiteto Menų ir mokslų aukštojoje mokykloje. 2024 m. Güven buvo nominuotas „Gaudeamus“ apdovanojimui ir pateko tarp „MA/IN Award 2024“ finalininkų. Jis yra pelnęs daugybę tarptautinių prizų, tarp jų – „Composers Conference“ Susan Horvarth apdovanojimą, „Petrichor International Music Competition“ Didįjį prizą, Karališkosios muzikos akademijos kompozicijos podiplominių studijų prizą, „Leverhulme Trust“ menų stipendiją, „Alblaze Records“ apdovanojimą bei prizines vietas konkursuose Vienoje ir kitose tarptautinėse institucijose.

Jo kūrinius atlieka tokie ansambliai ir orkestrai kaip „Ensemble Musikfabrik“, „Royal Scottish National Orchestra“, „Ensemble Intercontemporain“, „Attacca Quartet“, „Riot Ensemble“, „Wet Ink“, „COMA Ensemble“, „Tbilisi State Opera Chamber Orchestra“, „Sydney Contemporary Orchestra“, „Loadbang Ensemble“ ir „New European Ensemble“.

KKO nuolat kviečiamas pristatyti programas žymiausiuose pasaulio festivaliuose: Šveicarijos „Murten Classics“, „Montreux“, „Klangantrisch“, Vokietijos „Klaviesrtage Bad Windungen“, Ispanijos „Alborada Clásica“, Estijos „Kevadfestival“ ir „Glasperlenspiel“, Tarptautiniame „Vilniaus“ festivalyje bei šiuolaikinės muzikos festivalyje „Gaida“ ir daugelyje kitų.

Klaipėdos kamerinis orkestras nuolat plečia bendradarbiavimą tarptautiniu lygmeniu su scenos menų profesionalais. Kolektyvo koncertai sulaukė klausytojų ir muzikos kritikų pripažinimo svariausiose Europos salėse: Ciuricho „Tonhalle“ (Šveicarija), Helsinkio „Temppeliauki“ (Suomija), Berlyno lharmonijos, Bergamo „Teatro Sociale“ (Italija), Barselonos bei Maljorkos koncertų salėse (Ispanija). Taip pat Lietuvos nacionalinės lharmonijos, LDK Valdovų rūmų salėse.

Klaipėdos koncertų salės koncertuose ir gastrolėse orkestras bendradarbiauja su pasaulyje pripažintais dirigentais ir solistais – Reinhard Goebel (Vokietija), David Geringas (Lietuva), Trevor Pinnock (Didžioji Britanija), Mirga Gražinytė-Tyla (Lietuva), Andreas Staier (Vokietija), Kaspar Zehnder (Šveicarija), Enrico Onofri (Italija), Mūza Rubackytė (Lietuva), Maurice Steger (Šveicarija), Alexander Paley (Lietuva), Normunds Šnē (Latvija), Vincent Bernhardt (Prancūzija), Modestas Pitrėnas (Lietuva), Dmitry Sinkovsky (Rusija), Robertas Šervenikas (Lietuva), Andres Mustonen (Estija) ir kt.

Orkestro repertuare reikšmingą vietą užimą edukacinės programos. Nuo 2009 m. kolektyvas kasmet pristato po daugiau nei 10 koncertinių programų tiek su gabiausiu šalies jaunimu, tiek su kviestiniais pasaulinio garso atlikėjais, dirigentais. Vienas žinomiausių orkestro edukacinių projektų – „Žaismingos muzikos orkestras”, trunkantis daugiau nei 14 metų. 2010 m. Klaipėdos kamerinis orkestras, diriguojamas Mindaugo Piečaičio, griežė „ŽMO“ projekte pasaulinę „CATcerto“ premjerą, patekusią į Gineso rekordų knygą.