Kintai Arts / Apie mus / Projektas Kultūros skūnė

10.25

Projektas Kultūros skūnė

Finansuoja: Europos Ekonominės erdvės finansiniai mechanizmai.

VšĮ“ Kintai Arts“ laimėjo Europos ekonominės erdvės (EEE) finansuojamą projektą „Kultūros skūnė“. Tai yra Islandijos, Lichtenšteino Kunigaikštystės ir Norvegijos Karalystės indėlis mažinant ekonominius ir socialinius skirtumus bei stiprinant dvišalius santykius su 15 ES šalių Vidurio ir Pietryčių Europoje bei Baltijos šalyse.

„Kultūros Skūnės“ projektas įgyvendinamas Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo lėšomis.

„Kultūros skūnė“ – tai VšĮ „Kintai Arts“ ir 7 partnerių laimėtas projektas, kurio dėka bus rekonstruota Kintų Evalgelikų-Liuteronų bendruomenei priklausanti daržinė bei Kintų marių pakrantėje įkurta paukščių regykla. Šios struktūros taps išskirtiniu kultūros veiklų traukos tašku: rekonstruotoje daržinėje vyks verslumo mokymai, tradicinių laivų, vėtrungių, keramikos ir kulinarijos edukacijos, bus puoselėjami vietos amatai bei organizuojamos meno rezidencijos.

Ataskaita

Meno regyklos atidarymo susitikimai  (Spalio 14 ir 16 d.)

VšĮ "Kintai Arts" suorganizavo dvejus susitikimus su Meno regyklos projekto statybų dalyviais, bei Lietuvos ornitologų draugija. Susitikimuose dalyvavo VšĮ "Kintai Arts" direktorė Audra Juodeškienė, "Biotope" architektūros biuras (Norvegija) bei Lietuvos ornitologų draugijos nariai.

- Pirmasis susitikimas vyko penktadienį, spalio 14 d. "Mėlynasis karpis" restorane (Tvenkinių g. 6, Povilai 99360)

- Antrasis susitikimas vyko sekmadienį, spalio 16 d, Meno regykloje, Kintų Kuršių marių pakrantėje

Mokymai "Mažosios Lietuvos tradicijos ir dabartis: padėka praeičia  (Spalio 14 d.)

Spalio 14 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje toliau tęsėsi “Kultūros skūnės” verslumo programa vietos gyventojams ir amatininkams. Šį kartą dėmesys buvo skirtas Mažosios Lietuvos istorijai, tradicijoms ir seniesiems amatams. 


Mokymai apie Mažosios Lietuvos kulinarinį paveldą Šilutės Hugo Šojaus muziejuje (Rugsėjo 29 d.)

Rugsėjo 29 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje, vyko “Kultūros skūnės” verslumo programa vietos gyventojams ir amatininkams. Susipažinome su Mažosios Lietuvos kulinariniu paveldu, Vikingų laikotarpio patiekalais ir jų gamyba bei Pamario žvejų kulinariniais ypatumais.

Programoje vyko: 

11.00–12.00 val. Bronzos amžiaus ir vikinginio laikotarpio patiekalų tradicijos (Edita Nurmi).

12.00–12.15 val. Kavos pertrauka.

12.15–14.15 val. Per pietus – Pamario žvejų patiekalai, jų gamyba ir degustacija (Algis Dirsė).

14.15–16.00 val. Bronzos amžiaus ir vikinginio laikotarpio patiekalų gamyba ir degustacija (Edita Nurmė).

16.00–16.45 val. Mažosios Lietuvos tradiciniai kepiniai, jų degustacija (Laimutė Mačėnienė).

16.45–17.00 val. Kavos pertrauka.

17.00–18.30 val. Mažosios Lietuvos gastronominė kultūra (dr. Rimvydas Laužikas).

Mokymų dalyviams bus įteikti kvalifikacijos kėlimo pažymėjimai.

Rugsėjis - Pastatyta meno regykla

EEE ( Europos Ekonominės Erdvės) ir Norvegijos Finansinių mechanizmų finansuojamas „ Kultūros“ srities projektas Kintuose „ Kultūros skūnė“ demonstruoja Kintų bendruomenės susitelkimą ir norą savo gyvenamąją teritoriją puoselėti , tvariai išnaudojant gamtinius išteklius, pritraukti gamtos ir kultūros vertę išmanančius turistus.

VšĮ“ Kintai Arts“ vykdomo ir nuosekliai direktorės Audros Juodeškienės kuruojamo projekto veiklos apima daug sričių – tai ir senosios Liuteronų bendruomenės daržinės atstatymas pritaikant ją Meno Dirbtuvėms, verslumo bei amatų mokymai bendruomenei ir projekto partneriams, bendruomenės vystymo strategijos sukūrimas ir be abejo – gamtos ir kultūros paveldo panaudojimas bendruomenės verslumo ugdymui.

 Vienas iš tokių unikalių pavyzdžių – Meno Regyklos pastatymas.  Ji pasitarnaus tolimesniems projekto tikslams įgyvendinti, pakvies menininkus kurti stebint gamtą, moksleivius rengti ornitologines ekskursijas bei biologijos pamokas; kviečiami ir kiti ornitologai , norintys stebėti rudeninę paukščių migraciją bei miestelio gyventojai ir svečiai, norintys pabūti gamtoje ir netgi  čia surengti pikniką.

Net ir projektui pasibaigus, atvykstantys  menininkai teiks edukacines paslaugas bendruomenės nariams bei miestelio svečiams, Meno regykla bus naudojama ir kaip  Kintų Meno  rezidencijos kolonija gamtoje, kurios pagalba gamta bus priartinta prie kultūros, sudarytos sąlygos gamtai jautrioms meno intervencijoms ir gamtos ikvėptiems meno kuriniams apie šią vietą, kurie toliau bus naudojami vietos kultūrinio verslumo veikloms ir vietovės patrauklumo didinimui. 

Dėkojame už bendradarbiavimą ‘Biotope’ architektams Tormod Amundsen ir Sune Steen Larsen iš Norvegijos, gamtininkui Boris Belchev bei statybų dalyviams, amatininkams Vytautui ir Romui Valiukevičiams.


Spalio 14 dienos reportažas apie Kintų meno regyklą LRT laidoje "Kultūros diena" :

Kultūros diena. Profesionalių teatrų nacionalinės dramaturgijos festivalis Anykščiuose ir meno regykla Kintuose


Rugpjūtis - "Kultūros Skūnės" projekte numatytos Meno regyklos statybų pradžia.      

Norime pasidalinti paskutinėmis naujienomis iš projekto „ Kultūros skūnė“ veiklų, kurios vyksta šią vasarą Kintuose. Liepos mėnesį, gavus visus reikalingus pritarimus iš projekto partnerio Šilutės savivaldybės,  buvo pažymėta vieta Meno regyklos statybai Kintuose, dar rudenį, partnerių iš Norvegijos vizito metu, parinktoje vietoje. Antrą kartą atvykus Norvegijos partnerių atstovui Sune Steen Larsen įvyko gyvas susitikimas su kintiškiais staliais Vytautu ir Romu Valiukevičiais, buvo išnagrinėti norvegų architektų „ Biotope“ parengti Meno regyklos brėžiniai, apžiūrėta vietovė, įvertintas pasirengimas pagrindinių pastolių tvirtinimui vietoje, papildomam laikino pastato  tvirtinimui audros atveju. Partneriams teigiamai įvertinus mūsų pasirengimą statyti, apžiūrėjus parengtą medieną ir stalių dirbtuves beliko patikėti visus darbus patyrusiems meistrams ir labai tikėtina, rugsėjo pabaigoje stebėti beprasidedančią paukščių migraciją jau iš naujo , unikalaus objekto Pamaryje. Su Sune ir Borisu aplankėme Kintų Didžiąją Tują, raudonųjų ąžuolų alėją, užlietus tvenkinius, o kitą rytą Borisas pakvietė į unikalią ekskursiją stebėti paukščius labai anksti ryte su spcialiais ornitologų prietaisais.


Vietos būsimai meno regyklai pažymėjimas



IV DALIS - Koncertas "Kintai.Kitaip" Kintų Didžiojoje bažnyčioje. (2022 m. liepos 30 d.)      

"Kultūros Skūnė" projekto kontekste suorgnizuotas dirbtuvių ciklas, susidėjęs iš keturių viešų meninių renginių, kurių tikslas - identifikuojant vietos kultūrinį paveldą, aktyviai vykstančias menines veiklas bei gamtos išteklų valorizavimą, įprasminti ir skatinti žmogaus, meno ir gamtos simbiozę Pamario regione.


Projekto "Kintai.Kitaip" įgyvendinimo metu du garso menininkai, Marija Rasa Kudabaitė (BE/LT) ir Audrius Šimkūnas (LT), praleido dvi savaites Kintuose, kurių metu naudodami įvairias garso įrašinėjimo ir formavimo technikas, jie kūrė kvadrofonines garso skulptūras, tiriančias gamtinį bei kultūrinį Kintų peizažą.


Kūrybos rezultatai buvo pristatyti koncerto Kintų Didžiojoje bažnyčioje metu. Kintų garsinis tyrimas - tai meninė identiteto kūrimo per vietos kultūrinius ir gamtos išteklius forma. Koncerto klausytojus taip pat kvietėme apsilankyti Kintų rezidencijos galerijoje, kurioje koncerto išvakarėse buvo atidaryta tapybos paroda "Kintų marių atspindžiai". Tai tuo pačiu metu kaip Kintai.Kitaip rezidencija vykusio dailininkų plenero darbų paroda. 



III DALIS - Parodos "Kintų pakrantės atspindžiai" atidarymas. (2022 m. liepos 29 d.)      

"Kultūros Skūnė" projekto kontekste suorgnizuotas dirbtuvių ciklas, susidėjęs iš keturių viešų meninių renginių, kurių tikslas - identifikuojant vietos kultūrinį paveldą, aktyviai vykstančias menines veiklas bei gamtos išteklų valorizavimą, įprasminti ir skatinti žmogaus, meno ir gamtos simbiozę Pamario regione. Šios parodos atidarymas – tai trečioji identiteto kūrimo dirbtuvių ciklo dalis, kuri priklauso „Kultūros skūnės“ projektui, remiamam EEE ir Norvegijos finansinių mechanizmų.


Šios drobės – tai liepos 21 d. ir 23 d. vykusių dirbtuvių apie vietos identiteto vystymą pasitelkiant lokalius gamtinius ir kultūrinius išteklius, rezultatai. Dailininkai stebėjo ir buvo įkvėpti senovinio laivo „Kintų ungurinis“ nuleidimo į vandenį ceremonijos bei Kuršių marių plaukimo maratono šventės akimirkų.  


Parodoje dalyvauja tapytojai iš Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos:


Iryna Gresyk(Ukraina)
Daniel Gromadsky (Lenkija)
Marijus Petrauskas (Lietuva)
Alvydas Stauskas (Lietuva)
Okasna Swizach (Lietuva)
Andzelika Yansenko (Ukraina)
Valentinas Varnas (Lietuva)



II DALIS - Dailininkų pleneras ir plaukimo maratonas. (2022 m. liepos 23 d.)      

"Kultūros Skūnė" projekto kontekste suorgnizuotas dirbtuvių ciklas, susidėjęs iš keturių viešų meninių renginių, kurių tikslas - identifikuojant vietos kultūrinį paveldą, aktyviai vykstančias menines veiklas bei gamtos išteklų valorizavimą, įprasminti ir skatinti žmogaus, meno ir gamtos simbiozę Pamario regione. 

Šis pleneras Kintų pakrantėje vyko jo dalyviams stebint plaukimo maratoną Kuršių mariomis ir perkeliant ant drobės įspūdžius, sukuriamus per Pamario gamtos ir žmogaus sąveiką šio renginio kontekste. Dirbtuvių dalyviai ragavo žuvienę, paruoštą pagal tradicinį Pamario žvejų receptą, išvirtą ant laužo Kuršių marių krante.

Dirbtuvių ciklas apie vietos identiteto kūrimą pasitelkiant lokalius gamtinius ir kultūrinius išteklius. I DALIS - Dailininkų pleneras ir tradicinio laivo "Kintų ungurinis" nuleidimas į vandenį. (2022 m. liepos 21 d.)      

"Kultūros Skūnė" projekto kontekste suorgnizuotas dirbtuvių ciklas, susidėjęs iš keturių viešų meninių renginių, kurių tikslas - identifikuojant vietos kultūrinį paveldą, aktyviai vykstančias menines veiklas bei gamtos išteklų valorizavimą, įprasminti ir skatinti žmogaus, meno ir gamtos simbiozę Pamario regione. 

Pirmasis ciklo renginys, susilaukęs didelio pasisekimo ir gausios publikos, buvo istorinio laivo nuleidimo į vandenį ceremonija Kintų uoste, kurią lydėjo vietos liaudies dainos bei dailininkų pleneras - kurio rezultatai buvo rodomi Kintų rezidencijos galerijoje nuo liepos 29 d. iki spalio 29 d.  

Vizitas Norvegijoje įgyvendinant projektą “ Kultūros skūnė” (2022 m. balandis)         

Viešosios įstaigos “Kintai Arts” ir Kintų bendruomenės atstovas Borisas Belchev, kartu su Norvegų partneriais iš įmonės “Biotope” šių metų balandžio mėnesio pabaigoje lankėsi šiauriausioje Norvegijos Vardė (Vardø) gyvenvietėje su tikslu pasisemti gerųjų praktikos patirčių, kurias planuojama pritaikyti kartu su septyniais partneriais įgyvendindant “Kultūros skūnės” projektą ir kartu su Kintų bendruomene statant Meno regyklą.

 

Pasitelkiant šiuolaikinį profesionalų meną ir kūrybišką vietokūrą, EEE finansinių mechanizmų finansuojamas projektas “Kultūros Skūnė” siekia aktualizuoti Pamario krašto kultūrinius išteklius ir sukurti vietos kultūros traukos tašką, jungiantį bendruomenę, gamtą, paveldą su atvykstančiais menininkais, turistais ir kitomis kultūrinėmis iniciatyvomis. Viena iš kertinių “Kultūros Skūnė” projekto misijų įgyvendinant šiuos tikslus – Kuršių Mariųpakrantėje įrengti Meno regyklą, kuri taptų ne tik unikalia vieta stebėti laukinės gamtos gyvenimą Pamaryje, bet taip pat sukurtų simbiozę tarp gamtos ir meno. Bendradarbiaujant su norvegų architektūros biuru “Biotope”, turinčiu ypatingą patirtį gamtos supratime ir kultūros intervencijose, Kintuose bus įrengta šių architektų suprojektuota regykla, skirta stebėti florą ir fauną, užsiimti kūryba ar tiesiog pasimėgauti gamta marių pakrantėje.  

             Borisas , regione puikiai pažystamas kaip ornitologas ir laukinės gamtos gidas, buvo vieningai išrinktas kaip tinkamiausias atstovas išžvalgyti atšiauriąją Norvegiją . Savo įspūdžius ir kelionės rezultatus jis trumpai sutiko papasakoti :

“Vardė miestelis, vos atvykus į to paties pavadinimo salą, pasitiko mus kontrastų kupinais vaizdais. Spalvoti mediniai nameliai išsimėtę salos uolėtose kalvose su vaizdu į Barenco jūrą, jų languose vidury dienos vis dar šviečia lemputės ar kalėdinės girliandos. Poliarinė naktis, trukusi beveik pusę metų, čia pasibaigė vos prieš kelias savaites ir, nors oro tempertūra kiek aukščiau nulio laipsnių, o pro debesis skverbiasi šildanti saulė, apie balandžio pabaigoje dar neišėjusią žiemą liudija aptirpusios sniego pusnys bei uždaryti nepravažiuojami kalnų keliai. Kaip didžiulės gniūžtės Vardės kalvų  viršūnėse pūpso trys dideli balti rutuliai, tai – gandais dėl jų paskirties apipinti Globus radarai, kuriuos administruoja Norvegijos gynybos ministerija ir čia įsteigta karinė bazė. Gatvėse gyventojų nesimato, sutikome vos vieną kitą. Kiemuose daug rakandų – sniego motociklai, žvejybos įrankiai ir kiti nelabai tvarkingai išmėtyti daiktai. Daug namų negyvenami, ar naudojami kaip vasarnamiai, dar daugiau pastatų griūvantys ar seniai matę remontą ir jų medinės sienos dėl atšiauraus vėjo ir drėgmės poveikio dailiai nušiurę atsilupusiais dažų gabalėliais. Dažniausiai tai raudona spalva dažyti namai, liudijantys, jog čia įsikūrusi sena žvejų gyvenvietė. Šalta Arkties vandenyno Barenco jūra turtinga žuvų ištekliais, tačiau dėl arktinių oro sąlygų žmonėms šiame regione niekada nebuvo lengva gyventi. Mums neįprastame tundros kraštovaizdyje tai buvo pirmasis panašumas su lietuvišku pamario kraštu – žmonės, gebantys įveikti gamtos iššūkius. Vėjų nugairintais veidais ir charakteriais. Santūrūs, iš išorės kartais atrodantys atšiaurūs, tačiau iš tiesų šilti ir visada bėdoje padedantys vieni kitiems. Istoriškai abiejų kraštų gyventojai dėl aplinkos, politinių ar ekonominių pokyčių patyrė ne vieną pakilimą ir nuosmukį. O paskutinį ypač didelį nuosmukį, nedarbo lygį ir emigraciją Vardė vietos bendruomenė išgyveno maždaug prieš dvidešimt metų, kai vyko pokyčiai žvejybos pramonėje, kuri buvo pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Krizės ištiktą gyvenvietę tada pamatė mūsų partneris Tormod Amundsen, pirmą kartą čia atvykęs. Architektas, gamtos fotografas ir paukščių stebėtojas Tormod Amundsen keliavo į visai šalia Vardės esančią Hornė (Hornøya) salą, kur ant uolų įsikūrusi šimtatūkstantinė laibasnapių bei storanapių narūnėlių, alkų, tripirščių kirų, įspūdingųjų mormonų bei kuoduotojų kormoranų kolonija, o slėniuose bei gretimoje Reinė (Reynøya) saloje peri kitų rūšių kirai ir dar kelios jūros paukščių rūšys. Iš Vardė nedideliu laivu atplaukti į Hornė salą užtrunka dešimt minučių. Jau prieplaukoje ant žemiausių uolų pasitinka visiškai nebaigštūs kuoduotieji kormoranai, kurie šiuo metu dėvi gražiausą savo plunksnų apdarą su vėjyje juokingai susišiaušusiu kuodu, žvelgia savo tamsiai smaragdinėmis akimis į mus, vos už metro stovinčius, priblokštus nuo čia pat stačias uolas aptūpusių paukščių vaizdo ir garsų. Triukšmingiausi – tripirščiai kirai, šaižiais balsais palydintys kiekvieną savo treptelėjimą ar pasisukimą lizduose ant siauriausių atbrailų. Virš kirų, kur tarp uolų yra dirvožemio, urvus išsirausę juose peri labai neįprastos išvaizdos stambiais oranžiniais snapais ir trikampio formos ornamentu  paryškintomis  akimis maži apvalūs mormonai. Savo partneriui jie dažnai rodo švelnumą trindamiesi, tarsi bučiuodamiesi, snapais, tačiau vieną akimirką mieli ir švelnūs, kitą jie jau gali aršiai keliese muštis gindami savo urvus nuo įsibrovėlių. Dar aukščiau klega ir vos išsitenka pingvinus primenantys judrūs narūnėliai bei ramesnės rūstokos išvaizdos alkos. Veiksmas ir garsas čia nenurimsta nei sekundei, nes vieni bando išsaugoti geresnę vietą ant uolos krašto, kiti atlieka poravimosi ritualus ir veja konkurentus nuo savo partnerių, kas kyla ir skrenda į jūrą žvejoti ar jau grįžta atgal, o kartais vos ne visus paukščius nuo uolų tarsi nupučia staiga danguje pasirodęs jūrinis erelis ar medžioklinis sakalas. Status, pažliugęs ir vietomis iki kelių pusnyse pažymėtas takas veda pro šį paukščių turgų į salos viršūnę, kur stovi švyturys, svarbus regiono laivybai ir priglaudžiantis į salą atvykstančius biologus, paukščių tyrėjus. Ši visos Skandinavijos mastu svarbi jūros paukščių apgyvendinta vieta mokslininkams buvo žinoma seniai, čia virš keturiasdešim metų kasmet vykdomos paukščių apskaitos ir įvairūs tyrimai, įsteigtas draustinis.

            Pakerėtas paukščių salos reginio, Tormod niekaip negalėjo atsistebėti, jog vietos gyventojams tai buvo įprasta ir, galima sakyti, visiškai neįdomu. Jam tuomet kilo idėja įrengti paukščių stebėtojams skirtas regyklas, pridengiančias nuo vietovei būdingų stiprių vėjų ir kritulių, kad daugiau gamtos mylėtojų norėtų aplankyti šį atokų kraštą, o didesnis turistų srautas padėtų Vardės žmonėms pragyventi kuriant apgyvendinimo, maitinimo ir kitas reikalingas paslaugas. Klausantis jo pasakojimo apie tai, mano mintys nejučia vis grįždavo į Lietuvos pamario regioną, kur žmonės gyvena su fantastiškais potvynio ir paukščių migracijos reiškiniais, tačiau yra tiek prie jų įpratę, kad dažnai net nevertina kaip savo krašto išskirtinumo, ypatingumo ir nemato, kokią naudą galėtų gauti vystydami su gamta harmoningai derančią veiklą vietoj to, kad laikytu trikdžiu užsiimti kokia nors populiaria ūkine veikla. Nuo Tormod idėjos iki pirmosios regyklos įrengimo praėjo keleri metai, kol projektas buvo pristatytas plačiau, gautas finansavimas ir surinkta statytojų komanda, kurią didžiąja dalimi sudarė vietos gyventojai. Regykla iškilo pietinėje salos dalyje, ramioje vietoje. Jos pagrindinė erdvė paaukštinta, apsaugota nuo vyraujančių vėjų ir pakankamai erdvi, kad ten būtų galima nakvoti. Šoninėje dalyje patogi niša sėdėjimui ir vieta užsikurti šildančią ugnį. Pirmoji regykla labai patiko Vardės bendruomenei, nes įrengta vaizdžioje vietoje ji  buvo atvira visiems, nebūtinai paukščių stebėtojams. Kad plačiau paskleisti žinią apie vykdomą veiklą ir pritraukti ne tik tarptautinę paukščių stebėtojų bendruomenę, bet ir apylinkių gyventojus, Tormod su savo “Biotope” komanda jau kitais metais suorganizavo pirmąjį Kirų festivalį (Gull fest), apėmusį menines, edukacines dirbtuves, idėjas generuojančius pokalbius, paukščių stebėjimą bei kirų žiedavimą. Renginys sulaukė neregėtos sėkmės. Sekančiais metais ne visi norintys į jį atvykti galėjo surasti vietą nakvynei, o žinia apie šalia Vardės esančią paukščių salą ir unikalias Biotope regyklas pasklido plačiai. Vietos bendruomenė pageidavo daugiau tokių regyklų ir prisidėjo net prie kelių jų įrengimo. Per dešimtmetį” Biotope” pastatė aštuoniolika išskirtinio dizaino ir funkcionalumo statinių bei pritraukė didelius lankytojų srautus visame Varanger regione. Vardė miestelis atsigavo, dabar jame matyti nemažai sklypų su pradėtomis statybomis, yra viešbučių, restoranų, kino salė, miestą daug kur puošia menininkų piešiniai bei skulptūros. O bendradarbiaujant su vietos bendruomene “Biotope” toliau rengia projektus, darniai sujungsiančius gamtos ir žmonių poreikius.

            Aplankėme keletą regyklų Vardė ir Vadsė (Vadsø) apylinkėse. Visas jas sieja iš pažiūros paprastos konstrukcijos, elegantiškas dizainas, gebėjimas susilieti su aplinka ar kaip tik tapti gražią vietovę paryškinančiu akcentu. Vis tik svarbiausia, kas krinta į akį, tai jų funkcionalus išplanavimas, sukuriantis jaukias erdves, kurios, net būdamos atviros, apsaugo nuo nepalankių oro sąlygų, suteikia prieglobstį ir galimybę žvalgytis aplink, pasišildyti prie ugnies ar jaukiai su kompanija pavalgyti. Kiekviena skirtinga pagal jų paskirties tikslus, tuo pačius visos panašios pagal “Biotope” kūrybinį braižą.  

            Jau šią vasarą “Kultūros skūnės” projekto partneriai norvegai  iš įmonės “Biotope” planuoja atvykti į Kintus kur, pasitelkiant vietos meistrus, bus statoma pirmoji , unikali regykla, pritaikyta prie lietuviško kraštovaizdžio, Kintų miestelio ir bendruomenės poreikių. 


Skūnės verslumo programa projekto partnerių organizacijų atstovams (2022 m. balandžio 8-9 d.)

Viešoji įstaiga " Kintai Arts" skelbia paskutinį verslumo programos projekto partnerių organizacijų atstovams ciklą, kurio metu kviesime susipažinti su keturių Lietuvoje įgyvendinamų projektų gerosiomis praktikomis. Dalyvius prašome iš anksto registruotis. Programa bus vykdoma nuotoliniu būdu.


Registracija:

I diena: https://forms.gle/fn5pTG2vpVkAv9fh8
II diena: https://forms.gle/e9A9fkPXMxe6MRwJ6

I DIENA

Laikas: 2022 m. balandžio 8 d. (penktadienis)

13:30 -17:30 val.

Zoom platformoje:

https://us06web.zoom.us/j/83776870880

13:30 – 14:00
Kintų verslumo programos aptarimas

14:00 – 15:00
Geroji praktika "#pragiedrėk - misija Panevėžiui" - Vaida Andrijauskienė, projekto vadovė

15:00 – 16:00
Geroji praktika "Keliaujančios architektūrinės dirbtuvės" - Margarita Kaučikaitė, projekto iniciatorė

16:00 – 16:20
Petrauka

16:20 – 17:00
Kintų verslumo programos vystymas

17:00 – 17:30
Diskusija ir tolimesni žingsniai

II DIENA

Laikas: 2022 m. balandžio d. (šeštadienis)

10:00 -14:00 val.

Zoom platformoje:

https://us06web.zoom.us/j/83994263763

10:00 – 10:30
Mokymų amatininkams ir vietos kūrėjams pristatymas ir grįžtamasis ryšys

10:30 – 11:30
Geroji praktika "Miško uostas" - Guoda Bardauskaitė, architektūros studijos "Šilta šiaurė" partnerė, "Miško uosto" bendruomenės bendrakūrėja

11:30 – 12:30
Geroji praktika "Magic carpets" rezidencijų programa su bendruomene - Neringa Kulik, Kauno bienalės vadovė

12:30 – 12:50
Pertrauka

12:50 – 13:30
Kintų verslumo programos vystymas

13:30 – 14:00
Diskusija ir tolimesni žingsniai

Skūnės verslumo programa projekto partnerių organizacijų atstovams (2022 m. kovo 4-5d.)

Viešoji įstaiga " Kintai Arts" ir toliau tęsia pradėtas projekto „Kultūros skūnė“ veiklas ir kviečia į Skūnės verslumo programos, skirtos partnerių organizacijoms III-ąjį seminarą. Dalyvius prašome iš anksto registruotis. Programa bus vykdoma nuotoliniu būdu.


Registracija:

I diena: https://forms.gle/ATQrLbF4XdUiP457
II diena: https://forms.gle/pggdTaFcUff2R3658

I DIENA

Laikas: 2022 m. kovo 4 d. (penktadienis)

13:30 -17:30 val.

Zoom platformoje:

https://us06web.zoom.us/j/82492559427

13:30 – 14:30
Virtualios Skūnės verslumo platformos bandymas, grįžtamojo ryšio surinkimas

14:30 – 15:30
Gyventojų įtraukimas į verslumo veiklas

15:30 – 15:50
Pertrauka

15:50 – 17:00
Vietos aktyvūs ir pasyvūs ištekliai verslumui skatinti

17:00 – 17:30
Diskusija ir aptarimas

II DIENA

Laikas: 2022 m. kovo 5 d. (šeštadienis)

10:00 -14:00 val.

Zoom platformoje:

https://us06web.zoom.us/j/86169643858

10:00 – 11:00
Vietos kultūrinio verslumo strategijos kūrimas

11:00 – 11:45
Lėšų pritraukimo vystomai infrastruktūrai strategijos

11:45 – 12:30
Lėšų pritraukimo praktinė sesija

12:30 – 12:50
Pertrauka

12:50 – 14:00
Tolimesni vietos kultūrinio verslumo strategijos žingsniai


Skūnės verslumo programa projekto partnerių organizacijų atstovams (2022 m. sausio 21-22 d.)

Viešoji įstaiga " Kintai Arts" tęsia pradėtas   projekto „Kultūros skūnė“   veiklas ir kviečia į Skūnės verslumo programos, skirtos partnerių organizacijoms II seminarą. Seminarą organizuoja H.Šojaus muziejus. Dalyvius prašome iš anksto registruotis.Programa bus vykdoma nuotoliniu būdu.


Registracija:

https://forms.gle/9KAMF1SrXtbABB4cA

I DIENA

Laikas: 2022 m. sausio 21 d. (penktadienis),
14:00 -18:00 val.
Zoom platformoje:

https://us06web.zoom.us/j/85211110029

II DIENA

Laikas: 2022 m. sausio 22 d. (šeštadienis),
10:00 -14:00 val.
Zoom platformoje:

https://us06web.zoom.us/j/86366529499

Įvyko atidarymo konferencija (2021 m. lapkričio 19-20 d.)

Įvyko startinis projekto renginys, lapkričio 19 dieną, penktadienį, 17 valandą Kintų Daugiafunkcio centro salėje, Kuršių g. 23, Kintuose, kurio metu buvo aktyviai skatinama prisijungti į verslumo renginius bei edukacijas Kintuose, kurie prasidėjo lapkričio 20 dieną 15 valandą Kintų Meno Rezidencijoje, Kuršių g. 30, Kintuose. Renginys įgyvendintas pagal projekto punktą: “1.1.3. Projekto atidarymo renginys ir spaudos konferencija”.

Programa

Kuršių g. 23, 2021.11.19. 17.00 - 21.00 val.,

I diena ( penktadienis) dienotvarkė:
17.00: Įžanginis žodis – Kintų bendruomenės pirmininkė Sigita Kasparavičienė
17.10: Sveikinimo žodis- Šilutės raj. saviv. administracijos vicemeras Sigitas Šeputis
17.20: Projekto „ Kultūros skūnė“ pristatymas- Projekto vadovė Audra Juodeškienė
17.50: Partnerių iš Norvegijos įmonės „Biotope“ vietokūros veiklų pristatymas- „ Biotope“ vadovas Tormod Amundsen
18.30: Vilniaus Dailės Akademijos galimybių projekte pristatymas – VDA Grafikos katedros doc. Marija Marcelionytė–Paliukė.
18.45 – 19.00: Kavos pertrauka
19.00: H. Šojaus muziejaus veiklų maisto edukacijų srityje pristatymas- H. Šojaus muziejaus Direktorė Indrė Skabliauskaitė
19.20: Kintų pagrindinės mokyklos užklasinių veiklų bei Kintų Jaunimo Klubo ir atviros jaunimo erdvės veiklų pristatymas – Jurgita Tamošiūnienė Kintų pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui ir Kintų pagrindinės mokyklos moksleiviai
19.40: Kintų Vydūno kultūros centro patirčių edukacijų srityje pristatymas- Kintų Vydūno kultūros centro direktorė Rita Tarvydienė
20.00: Lietuvos Evangelikų liuteronų bažnyčios Kintų parapijos bendruomenės pristatymas- Kintų parapijos klebonas Mindaugas Žilinskis
20.20: Kintų bendruomenės pristatymas- Kintų seniūnas Antanas Kližentis
20.40: Klausimai, diskusijos
21.00: Pabaiga
Dalyviai: Partneriai, visuomenė, gyva transliacija internetu, žurnalistai.
II diena (tęsinys) : Partnerių supažindinimas su vietove

2021.11.20. Kintai (šeštadienis) 9.00 - 13.00 val.
9.00: Susitikimas Kintų Meno Rezidencijoje- trumpas dienos plano pristatymas, ekskursija po atnaujintą Rezidenciją
9.30: Išvykimas į Kintų Kuršių marių pakrantę, teritorijos, kur planuojama statyti Paukščių regykla išžvalgymas, susipažinimas su vietos amatininkais, vietos stalių dirbtuvių apžiūrėjimas.
11.30: Išvykimas į Ventės ragą, paukščių žiedavimo stotį, Paukščių Migracijos muziejų, susitikimas su ornitologais, Ventės rago teritorijos apžvalga
12.30: Grįžimas į Kintus; Daržinės Kintų miestelyje apžiūrėjimas, susipažinimas su Kintų ir Liuteronų -evangelikų bendruomenių atstovais.
13.00: Baigiamasis aptarimas ir kava Kintų meno Rezidencijoje

Dalyviai: svečiai iš Norvegijos, Kintų miestelio seniūnas A. Kližentis, ornitologas Boris Belchev, Kintai Arts, amatininkai, visi norintys dalyvauti miestelio bendruomenės nariai.

Interviu su VšĮ „Kintai Arts“ direktore Audros Juodeškienės apie „Kultūros Skūnės“ projektą

Interviu su VšĮ „Kintai Arts“ direktore Audros Juodeškienės apie „Kultūros Skūnės“ projektą Lietuvos radijo laidoje “ Ryto allegro“ (25.10.2021): https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000182884/ryto-allegro-ar-vtek-mato-klaidu-padarytu-skiriant-klaipedos-kulturos-istaigu-vadovus